Ar fraktalas parodo tik dabartinę būseną? Ką iš tiesų galima sužinoti?

Dažnai girdžiu klausimą: ar fraktalinis piešinys parodo tik tai, kaip žmogus jaučiasi šiandien? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad taip, nes piešinys gimsta konkrečiu gyvenimo momentu ir tam tikra prasme atspindi žmogaus dabartinę patirtį. Tačiau fraktalinėje analizėje svarbu neapsiriboti vien tuo, ką žmogus jaučia piešimo dieną – piešinys tampa atspirties tašku tyrinėti platesnį žmogaus emocijų, reakcijų, elgesio ir pasikartojančių gyvenimo situacijų kontekstą.

Ar fraktalinis piešinys rodo tik dabartinę emocinę būseną?

Dabartinė žmogaus būsena yra viena iš temų, į kurią galima atkreipti dėmesį analizuojant fraktalinį piešinį, tačiau ji nėra vienintelis analizės objektas.

Žmogaus emocinė patirtis niekada nevyksta visiškai atskirai nuo jo ankstesnės patirties, įprastų reakcijų ir gyvenimo situacijų. Todėl analizuojant piešinį svarbu žiūrėti ne tik į tai, kas vyksta konkrečiu momentu, bet ir į tai, kokios temos žmogaus gyvenime kartojasi.

Pavyzdžiui, žmogus gali ateiti su klausimu apie nerimą dėl svarbaus sprendimo, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad panaši abejonė kartojasi ne tik šioje situacijoje, bet ir santykiuose, darbe ar kitose srityse. Tuomet tyrinėjama ne vien šiandieninė emocija, bet ir pasikartojantis reagavimo būdas.

Tai yra svarbus skirtumas tarp vien momentinės būsenos stebėjimo ir gilesnio savęs pažinimo.

Ką galima tyrinėti per fraktalinę analizę?

Fraktalinėje analizėje piešinys nėra vertinamas kaip atskiras objektas, iš kurio galima automatiškai nustatyti žmogaus savybes ar pateikti vieną teisingą atsakymą. Jis tampa vizualia medžiaga savirefleksijai, kuri siejama su žmogaus patirtimi, aktualia tema ir pokalbiu. Apie fraktalinę analizę plačiau rasite čia

Analizės metu galima tyrinėti:

• pasikartojančias emocines reakcijas;
• elgesio modelius;
• sprendimų priėmimo būdus;
• santykiuose pasikartojančias situacijas;
• santykį su savimi ir savo poreikiais;
• vidinius prieštaravimus;
• situacijas, kuriose žmogus jaučiasi įstrigęs;
• tai, kas skirtingose gyvenimo situacijose kartojasi nepaisant pasikeitusių aplinkybių.

Todėl klausimas nėra tik „ką šiandien rodo mano fraktalas?“. Daug įdomesnis tampa klausimas, ką per šį procesą galiu pastebėti apie save ir savo pasikartojančius modelius?

Apie pasikartojančius modelius plačiau galite pasiskaityti čia

Jeigu įdomu, kas apskritai yra fraktalinė analizė ir kuo ji skiriasi nuo paties fraktalinio piešimo, apie tai plačiau rašau straipsnyje „Kas yra fraktalinė analizė? Kaip ji padeda geriau pažinti save“.

Kodėl svarbu žiūrėti į pasikartojimus?

Vienas atskiras jausmas ar viena gyvenimo situacija ne visada suteikia daug informacijos. Daug daugiau galima pamatyti tada, kai pradedame stebėti pasikartojimą.

Jeigu žmogus vieną kartą abejoja savo sprendimu, tai dar nereiškia, kad jis turi nuolatinį nepasitikėjimo savimi modelį. Tačiau jeigu skirtingose situacijose nuolat atsiranda ta pati seka – pasirinkimas, abejonė, kitų nuomonės ieškojimas, sprendimo atidėjimas ir vėlesnis nepasitenkinimas savimi – jau galima tyrinėti pasikartojantį sprendimų modelį.

Lygiai taip pat santykiuose gali keistis žmonės, aplinkybės ir gyvenimo etapas, tačiau žmogus vis iš naujo atsiduria panašioje dinamikoje.

Būtent tokie pasikartojimai yra svarbūs savęs pažinimui.

Fraktalas nėra prognozė

Svarbu aiškiai atskirti fraktalinę analizę nuo bandymo iš piešinio nuspėti ateitį.

Fraktalinis piešinys nėra priemonė pasakyti, kas žmogaus laukia ateityje, koks partneris jam tinkamas ar kokį sprendimą jis privalo priimti. Jo paskirtis šiame procese yra kita – suteikti papildomą perspektyvą, per kurią galima tyrinėti savo patirtį, emocijas, reakcijas ir pasikartojančius modelius.

Todėl fraktalinė analizė nėra vien „fraktalo skaitymas“. Svarbi tampa žmogaus istorija, aktuali tema, pokalbis ir ryšys su realiomis gyvenimo situacijomis.

Nuo dabartinės būsenos iki gilesnio savęs pažinimo

Dabartinė emocinė būsena gali būti pradžia, tačiau nebūtinai turi būti visas analizės rezultatas.

Kartais būtent per tai, ką žmogus išgyvena šiandien, galima pradėti pastebėti platesnį modelį: kaip jis reaguoja į kritiką, kaip priima sprendimus, ką daro iškilus konfliktui, kaip elgiasi neapibrėžtumo metu ar kada pradeda ignoruoti savo poreikius.

Tokiu būdu fraktalinis piešinys tampa ne galutiniu atsakymu, o pokalbio ir savirefleksijos pradžia.

Jeigu norisi geriau suprasti, kaip pasikartojančios emocinės reakcijos susijusios su mūsų elgesiu, tai galima tyrinėti ir per emocinių modelių temą – apie tai plačiau rašau straipsnyje „Kas yra emociniai modeliai ir kaip juos atpažinti?“.

Fraktalas – ne tik momentas

Taigi teiginys, kad fraktalas parodo tik dabartinę žmogaus būseną, yra pernelyg siauras.

Taip, piešinys gimsta konkrečiu momentu ir gali būti analizuojamas atsižvelgiant į tuo metu žmogui aktualią patirtį. Tačiau fraktalinės analizės procesas gali būti platesnis – jis leidžia tyrinėti ne tik dabartinę emociją, bet ir tai, kaip žmogus interpretuoja situacijas, kaip į jas reaguoja ir kokie modeliai jo gyvenime kartojasi.

Svarbiausia čia ne bandyti iš piešinio „perskaityti“ žmogų, o pasitelkti jį kaip priemonę geriau pamatyti save.

Kartais tai, kas atrodo kaip viena konkreti šiandienos emocija, tampa pradžia pastebėti daug platesnį savo reakcijų ir pasirinkimų modelį. O jei kyla klausimas kodėl nuolat abejoju savo sprendimais, kviečiu atsakymo ieškoti čia.