Koks yra geriausias būdas pažinti save?

Kai žmogus pradeda daugiau galvoti apie savęs pažinimą, labai greitai atsiranda klausimas, nuo ko pradėti. Galima skaityti knygas, rašyti dienoraštį, daugiau stebėti savo reakcijas, kalbėtis su psichologu, rinktis koučingą, atlikti įvairius testus ar išbandyti fraktalinę analizę, tačiau kuo daugiau pasirinkimų, tuo sunkiau suprasti, kuris iš jų iš tikrųjų yra tinkamas.

Todėl dažnai ieškome atsakymo į klausimą, koks yra geriausias būdas pažinti save.

Tačiau galbūt čia yra vienas svarbus niuansas. Nėra vieno būdo, kuris vienodai tiktų kiekvienam žmogui ir kiekvienam klausimui. Vienu metu mums gali reikėti daugiau žinių, kitu – pokalbio, dar kitu norisi suprasti konkretų pasirinkimą ar pasikartojantį elgesio modelį.

Todėl prieš renkantis metodą verta pirmiausia suprasti, ką apie save norite pamatyti.

Savistaba – paprasčiausias būdas pradėti

Savęs pažinimas gali prasidėti visai paprastai – nuo dėmesio sau kasdienybėje. Galime pradėti stebėti, kokiose situacijose tampame įsitempę, kas mus suerzina, kada norime atsitraukti, kada pradedame kontroliuoti situaciją, o kada, priešingai, per daug prisitaikome prie kitų.

Tai nieko nekainuoja ir nereikalauja specialaus pasiruošimo, tačiau savistaba turi vieną ribą – save stebime patys, todėl ne visada galime pamatyti tai, ko dar nemokame pastebėti.

Galime labai daug galvoti apie save ir vis tiek nepamatyti pasikartojančio modelio, nes kiekvieną kartą situaciją vertiname iš tos pačios savo perspektyvos.

Dienoraštis gali padėti pamatyti pasikartojimą

Rašymas kartais leidžia atsitraukti nuo vienos konkrečios situacijos. Kai mintis perkeliame ant popieriaus, galime po kelių dienų ar savaičių grįžti prie jų ir pamatyti tai, kas vienoje situacijoje nebuvo taip aišku.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus kelias savaites užrašo situacijas, kuriose jautė pyktį, gali paaiškėti, kad pyktis dažniausiai atsiranda ne tada, kai vyksta kažkas objektyviai didelio, o tada, kai žmogus pasijunta neįvertintas arba kai jo nuomonės nepaisoma.

Tai jau yra nauja informacija apie save.

Tačiau ir čia svarbu nepamiršti, kad užrašome ne tik tai, kas vyksta, bet ir savo interpretaciją. Kartais galime labai daug analizuoti, tačiau vis tiek suktis aplink tą patį paaiškinimą.

Psichologinė pagalba turi kitą paskirtį

Jeigu žmogus susiduria su emociniais sunkumais, ilgalaikiais santykių sunkumais, nerimu, depresyviais simptomais ar kitais psichologiniais klausimais, svarbu rinktis atitinkamos srities specialistą.

Psichologinė konsultacija ar psichoterapija nėra tiesiog dar vienas savęs pažinimo metodas, kurį galima lygiai taip pat palyginti su dienoraščiu ar fraktaline analize. Tai skirtingi procesai, turintys skirtingą paskirtį.

Todėl renkantis būdą pažinti save svarbu ne tik galvoti apie tai, kas įdomu, bet ir apie tai, kokio pobūdžio pagalbos iš tikrųjų reikia.

Koučingas – kai klausimas susijęs su pasirinkimu ir veiksmu

Koučingas gali būti naudingas tada, kai žmogui svarbu išsigryninti tikslą, sprendimą ar kryptį ir suprasti, kas trukdo judėti pirmyn.

Tačiau kartais žmogus jau žino, ko norėtų, tačiau vis tiek negali to pasirinkti arba pradėti daryti. Tada gali būti įdomu pažvelgti ne tik į klausimą „ką turėčiau daryti?“, bet ir į klausimą „kodėl aš to nedarau, nors atrodo, kad žinau, ko noriu?“.

Tai jau vėl sugrąžina prie priežasties paieškos.

Testai suteikia struktūrą, bet ne visą žmogaus vaizdą

Įvairūs asmenybės ar kiti psichologiniai testai gali būti naudingi tada, kai norisi struktūruotai pažvelgti į tam tikras savybes, tendencijas ar elgesio ypatumus.

Tačiau vienas rezultatas nėra visas žmogus. Tai gali būti atspirties taškas, kuris sukelia klausimų, tačiau nebūtinai pateikia galutinį atsakymą.

Man tai svarbu ir kalbant apie savęs pažinimą apskritai – žmogaus nereikėtų sutalpinti į vieną apibrėžimą, nes skirtingose situacijose gali išryškėti skirtingos jo pusės.

Fraktalinė analizė – kai norisi pažvelgti į konkretų klausimą kitu kampu

Fraktalinė analizė mano darbe nėra pristatoma kaip „geriausias būdas pažinti save“ apskritai. Ji gali būti įdomi tada, kai žmogus turi konkretų klausimą ir nori į jį pažvelgti kitu būdu.

Analizės metu svarbus žmogaus klausimas ir fraktalinis piešinys, o pats procesas leidžia tyrinėti tai, kas išryškėja, ir kartu žiūrėti, kaip tai siejasi su tuo, ką žmogus šiuo metu išgyvena ar apie ką galvoja.

Man svarbu, kad tai nebūtų procesas, kuriame kažkas iš šalies pasako žmogui, koks jis yra. Daug svarbiau, ką pats žmogus atpažįsta, ką pradeda matyti ir kokių klausimų jam kyla.

Būtent čia fraktalinė analizė gali susijungti su mano pagrindine tema – baltosiomis dėmėmis, tuo, ko apie save kasdienybėje galime nepastebėti.

Tai kaip pasirinkti?

Galbūt geriausias būdas pažinti save yra ne tas, kuris apskritai laikomas geriausiu, o tas, kuris šiuo metu geriausiai atitinka jūsų klausimą.

Jeigu norite suprasti savo mintis ir emocijas, galite pradėti nuo savistabos ar dienoraščio. Jeigu susiduriate su psichologiniais sunkumais, verta ieškoti atitinkamo specialisto. Jeigu norite išsigryninti sprendimą ar kryptį, gali būti prasmingas koučingas. Jeigu norite struktūruotai pažvelgti į tam tikras savybes, galima rinktis tinkamą testą. O jeigu turite konkretų klausimą ir norite pažvelgti į jį iš kitos perspektyvos, galite išbandyti fraktalinę analizę.

Man atrodo, kad čia svarbiausia ne pasirinkti vieną metodą ir nuspręsti, kad nuo šiol būtent jis yra jūsų būdas pažinti save. Daug svarbiau išlaikyti smalsumą ir stebėti, kas padeda jums iš tikrųjų pamatyti daugiau.

Nes savęs pažinimas nėra vien atsakymas į klausimą „koks aš esu?“.

Kartais daug įdomesnis klausimas yra:

„Ko apie save aš dar nepastebiu?“

Jeigu būtent toks klausimas jums šiuo metu aktualus ir norisi į jį pažvelgti kitu kampu, kviečiu į asmeninę fraktalinę analizę.