Kodėl taip sunku pasakyti „ne“? Problema ne visada slypi ribose

Kodėl taip sunku pasakyti „ne“? Problema ne visada slypi ribose

Kai kalbame apie ribas, dažniausiai girdime tą patį patarimą – reikia išmokti pasakyti „ne“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad problema būtent čia. Žmogus nemoka brėžti ribų, per daug prisitaiko, negali atsisakyti, nuolat jaučiasi kaltas pasirinkęs save. Tačiau dirbdama su žmonėmis vis dažniau matau, kad sunkumas pasakyti „ne“ labai dažnai prasideda ne nuo ribų.

Žmogus gali puikiai suprasti, ko nenori. Gali matyti, kad prisiima per daug atsakomybių, nuolat gelbsti kitus, sutinka su tuo, kas jam netinka, tačiau kartu niekaip nesugeba elgtis kitaip. Tuomet atrodo, kad trūksta valios, pasitikėjimo savimi ar drąsos. Tačiau neretai po visu tuo slypi daug gilesnė priežastis.

Kartais tai baimė prarasti ryšį. Kartais įsitikinimas, kad meilę, dėmesį ar pripažinimą reikia užsitarnauti. Kartais seniai išmoktas būdas išvengti konflikto. Tokiais atvejais žmogus nesako „taip“ todėl, kad nori. Jis sako „taip“ todėl, kad viduje vis dar veikia modelis, kuris kažkada padėjo jaustis saugiau.

Todėl ne visada užtenka išmokti brėžti ribas. Ne visada užtenka suprasti problemą. Jeigu priežastis lieka nepastebėta, dažnai keičiasi tik situacijos forma. Žmogus išmoksta pasakyti „ne“ vienoje vietoje, tačiau tas pats sunkumas atsiranda kitur. Išmoksta atsisakyti vienam žmogui, tačiau ir toliau jaučiasi atsakingas už kitų emocijas. Atrodo, kad problema grįžta, nors iš tiesų niekur nebuvo dingusi.

Būtent todėl analizėse mane visada labiau domina ne tai, kas vyksta žmogaus gyvenime šiandien. Man daug įdomiau suprasti, kas tai kuria. Kodėl žmogus renkasi būtent taip. Kodėl kartojasi tie patys santykių scenarijai. Kodėl taip sunku pasakyti „ne“. Kodėl kitų žmonių nuomonė turi tiek daug galios. Kodėl net suprantant problemą pokytis nevyksta.

Labai dažnai atsakymus randame ne dabartinėje situacijoje, o modeliuose, kurie susiformavo gerokai anksčiau. Tai, ką savo analizėse vadinu baltosiomis dėmėmis, dažnai ir tampa ta vieta, nuo kurios prasideda tikrasis pokytis. Ne todėl, kad žmogus gauna naują patarimą. O todėl, kad pirmą kartą pamato priežastį, kuri iki tol buvo likusi nepastebėta.

Grįžti į tinklaraštį