Kodėl man taip svarbu, ką apie mane galvoja kiti?

Kartais atrodo, kad gyvename savo gyvenimą, tačiau nemaža dalis sprendimų vis tiek priklauso nuo to, kaip į mus žiūrės kiti. Prieš pasakydami savo nuomonę pagalvojame, ar ji neatrodys kvaila. Prieš priimdami sprendimą svarstome, ką apie jį pasakys artimieji. Gavę kritiką dar ilgai ją analizuojame, o socialiniuose tinkluose ar darbe save lyginame su kitais.

Norėti būti priimtam yra natūralu. Tačiau kai kitų žmonių nuomonė pradeda stipriai lemti mūsų pasirinkimus, gali būti verta pažvelgti ne tik į tai, ką galvoja kiti, bet ir į tai, kodėl jų vertinimas mums tapo toks svarbus.

Kodėl kitų nuomonė taip stipriai veikia?

Dažnai vertiname save ne tik pagal savo vidinį pojūtį, bet ir per kitų žmonių reakcijas. Jei sulaukiame pritarimo, jaučiamės geriau. Jei esame sukritikuojami ar nesuprasti, gali atsirasti abejonė savimi.

Tuomet kitų žmonių nuomonė tampa savotišku orientyru: ar elgiuosi teisingai, ar esu pakankamai geras, ar mano pasirinkimas priimtinas?

Problema atsiranda tada, kai šis orientyras tampa svarbesnis už mūsų pačių supratimą apie tai, ko norime ir kas mums tinka.

Kai noras būti priimtam tampa pasikartojančiu modeliu

Svarbu ne viena situacija, kai norime gero įvertinimo. Daug daugiau gali pasakyti tai, kas kartojasi.

Galbūt prieš priimdami sprendimus visada ieškome kitų pritarimo. Galbūt sunku pasirinkti kitaip nei tikisi šeima. Galbūt bijome parodyti savo darbą, pradėti naują veiklą ar išsakyti nepopuliarią nuomonę. O gal net pakeičiame savo elgesį priklausomai nuo to, su kuo esame.

Tokiose situacijose verta pastebėti ne tik išorinį elgesį, bet ir vidinę reakciją: kas nutinka manyje, kai jaučiu, kad galiu būti nepriimta, nesuprasta ar sukritikuota?

Būtent čia gali atsiskleisti pasikartojantis emocinis modelis.

Ką gali atskleisti fraktalinė analizė?

Fraktalinė analizė gali būti naudojama kaip savęs pažinimo priemonė, padedanti tyrinėti tokius pasikartojimus.

Fraktalinis piešinys nėra testas, kuris nustato, kodėl žmogui rūpi kitų nuomonė. Jo analizė vyksta kartu su pokalbiu ir konkrečių gyvenimo situacijų nagrinėjimu. Tai leidžia pažvelgti į savo reakcijas ne tik per vieną įvykį, bet ir ieškoti pasikartojančių emocinių, elgesio bei sprendimų tendencijų.

Pavyzdžiui, galima tyrinėti situacijas, kuriose labiausiai bijome būti įvertinti, kaip elgiamės tuomet, kai nesulaukiame pritarimo ir kada pradedame keisti savo pasirinkimus dėl kitų žmonių reakcijos.

Tokiu būdu klausimas „ką jie apie mane pagalvos?“ tampa platesniu savęs pažinimo klausimu: ką apie save pradedu galvoti tada, kai nejaučiu kitų pritarimo?

Ar reikia nustoti rūpintis kitų nuomone?

Ne. Kitų žmonių reakcijos gali būti svarbios, ypač santykiuose, darbe ar kuriant bendrą gyvenimą. Savęs pažinimas nereiškia, kad turime tapti visiškai nepriklausomi nuo aplinkinių vertinimo.

Svarbiau pastebėti, kada kitų nuomonė tampa vieninteliu kriterijumi, pagal kurį vertiname savo pasirinkimus.

Kai pradedame atpažinti šį modelį, atsiranda daugiau erdvės pasirinkimui. Galime išgirsti kritiką, bet nepriimti jos kaip galutinio savo vertės įrodymo. Galime atsižvelgti į kito žmogaus nuomonę, tačiau kartu išlaikyti savąją.

Fraktalinė analizė gali padėti šį procesą tyrinėti per piešinį, pokalbį ir realias gyvenimo situacijas, ieškant ne vien atsakymo į konkretų klausimą, bet ir to, kas mūsų reakcijose nuolat kartojasi.

Kartais mums reikia ne mažiau rūpintis tuo, ką apie mus galvoja kiti, o geriau suprasti, kodėl jų nuomonė tapo tokiu svarbiu mūsų pačių vertės matu.