Kodėl kartojasi tie patys santykiai?

Vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu dirbdama su žmonėmis, yra labai paprastas: kodėl mano gyvenime kartojasi tie patys santykių modeliai?

Nors keičiasi partneriai, keičiasi santykių pradžios istorijos. Netgi keičiasi aplinkybės, tačiau po kurio laiko žmogus vėl atsiduria pažįstamoje vietoje ir situacijose: vėl jaučiasi neišgirstas, prisitaikantis, prisiimantis atsakomybę už kitų emocijas. 

Tokiose situacijose dažnai atrodo, kad problema yra netinkami žmonės. Kartais taip ir būna. Tačiau ne visada.

Dirbdama su fraktaline analize pastebiu, kad dažnai kartojasi ne santykiai. Kartojasi modelis, su kuriuo žmogus į juos ateina.

Jeigu žmogus visą gyvenimą mokėsi, kad meilę reikia užsitarnauti, jis dažnai ieškos būdų būti reikalingas. Jeigu anksti išmoko prisitaikyti prie kitų poreikių, jam gali būti sunku išgirsti savuosius. Jeigu ilgą laiką saugumas buvo svarbiau už autentiškumą, santykiuose gali būti sunku parodyti save tokį, koks esi iš tikrųjų.

Todėl kartais žmogus keičia partnerius, tačiau nekeičia santykio su savimi. O būtent jis labai dažnai tampa tuo pagrindu, ant kurio statomi visi kiti santykiai.

Tai nereiškia, kad dėl visko atsakingas pats žmogus. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų į santykius atsinešame savo patirtis, įsitikinimus ir emocinius modelius. Dažnai jie būna tokie pažįstami, kad net nelaikome jų modeliais. Atrodo, kad tai tiesiog mūsų charakteris arba gyvenimo būdas.

Būtent čia dažnai atsiranda tai, ką savo analizėse vadinu baltosiomis dėmėmis. Tai vietos, kurių nesiejame su dabartiniais sunkumais, nors jos daro didelę įtaką mūsų pasirinkimams.

Todėl mane visada labiau domina ne klausimas, kodėl nepavyko vieni ar kiti santykiai. Man daug įdomiau suprasti, kas žmogų veda į tuos santykius ir kodėl tam tikros situacijos jo gyvenime kartojasi. :) 

Nes labai dažnai pokytis prasideda ne tada, kai randame kitą žmogų. Jis prasideda tada, kai pirmą kartą pamatome modelį, kuris visą laiką buvo kartu su mumis.