Kodėl kartojasi tie patys rezultatai? Sprendimų modelio diagnostika per fraktalinį piešimą?

Daugelis žmonių ateina su tuo pačiu klausimu: kodėl, net suvokiant klaidas, rezultatas vis tiek kartojasi? Keičiasi partneriai, projektai, miestai, bet emocinė baigtis lieka panaši. Vien žinojimo neužtenka. Reikia pamatyti sprendimų struktūrą.

Šiame įraše aptarsiu, kaip fraktalinė diagnostika padeda atpažinti pasikartojantį sprendimų modelį ir kodėl linijos bei spalvos gali atskleisti daugiau nei sąmoningas analizavimas.

Kas yra sprendimų modelis?

Sprendimų modelis – tai vidinė struktūra, pagal kurią žmogus renkasi. Ji formuojasi iš ankstyvų patirčių, prisitaikymo strategijų, emocinių reakcijų ir įsitikinimų. Problema ta, kad ši struktūra dažnai veikia automatiškai.

Žmogus gali sakyti, kad nori stabilumo, tačiau sprendimo momentu aktyvuojasi įtampa, kontrolė arba baimė. Sprendimas priimamas ne iš sąmoningo pasirinkimo, o iš anksčiau susiformavusio modelio.

Kodėl neužtenka savianalizės?

Kalbėjimas ir refleksija svarbūs, tačiau jie dažnai vyksta toje pačioje sistemoje, kuri ir kuria pasikartojimą. Mes analizuojame per tą patį filtrą.

Todėl diagnostikoje svarbu sumažinti sąmoningą kontrolę ir leisti pasireikšti struktūrai, kuri paprastai lieka fone.

Kaip veikia fraktalinė diagnostika?

Fraktalinio piešimo procese linijos braižomos užmerktomis akimis. Tai nėra menas ir nėra simbolių interpretavimas. Tai būdas sumažinti racionalų koregavimą ir pamatyti, kaip natūraliai organizuojasi dėmesys, įtampa ir judėjimas.

Vėliau pasirenkamos spalvos. Spalvinis spektras nėra atsitiktinis. Jei žmogus nuosekliai renkasi siaurą spalvų amplitudę, tai gali rodyti ribotą aktyvuojamų emocinių būsenų tinklą. Jei spalviniai sprendimai plečiasi, dažnai plečiasi ir vidinių būsenų diapazonas. Fraktalas tampa struktūriniu žemėlapiu. 

Ką galima pamatyti per vieną sesiją?

Per vieną diagnostinę sesiją dažniausiai išryškėja:
– dominuojanti emocinė būsena;
– pasikartojantis sprendimo momentas;
– vidinis konfliktas tarp dalių;
– vieta, kur prasideda savisabotažas.

Svarbiausia – aiškumas. Kartais aiškiai pamatytas sakinys, kurį žmogus sau kartoja prieš sprendimą, jau pradeda keisti santykį su situacija.

Kam tinka fraktalinė diagnostika?

Šis metodas tinka tiems, kurie:
– jaučia, kad rezultatai kartojasi;
– turi daug žinių, bet pokytis nevyksta;
– nori suprasti savo sprendimų struktūrą;
– ieško ne motyvacijos, o aiškumo.

Fraktalinė diagnostika nėra atsipalaidavimo praktika. Tai kryptingas vidinės struktūros tyrimas, leidžiantis pamatyti, kaip realiai veikia jūsų sprendimų sistema.