Kodėl bijau būti matoma? Ką slepia matomumo baimė
Share
Kartais žmogus labai aiškiai žino, ką nori kurti, pasakyti ar parodyti, tačiau vos atsiranda galimybė būti pastebėtam, atsiranda abejonė. Norisi atidėti, pataisyti, palaukti tinkamesnio momento arba visai atsitraukti. Iš šalies gali atrodyti, kad trūksta pasitikėjimo savimi, tačiau matomumo baimė dažnai yra sudėtingesnė nei paprastas nepasitikėjimas.
Būti matomam reiškia ne tik sulaukti dėmesio. Tai reiškia leisti kitiems pamatyti savo pasirinkimus, kūrybą, nuomonę, gebėjimus ir kartais net tas savęs dalis, kurių dar nesame iki galo priėmę.
Kodėl gali būti baisu būti matomai?
Kai tampame labiau matomi, atsiranda ir daugiau galimybių būti įvertintiems. Galime sulaukti palaikymo, bet taip pat kritikos, nesupratimo ar palyginimo.
Todėl žmogus gali pradėti save stabdyti dar prieš realų įvertinimą. Atsiranda mintys, kad dar nepakankamai gerai pasiruošta, kad kiti turi daugiau patirties, kad kažkas gali sukritikuoti arba kad pasirodžius viešai teks pateisinti susikurtą įvaizdį.
Kartais sau sakome, kad tiesiog „dar ne laikas“, nors iš tikrųjų sunkiausia yra pati galimybė būti pamatytam.
Kaip matomumo baimė tampa pasikartojančiu modeliu?
Vienas atidėtas įrašas ar nepasakyta mintis dar nereiškia modelio. Tačiau jeigu panaši reakcija kartojasi skirtingose situacijose, verta į ją pažvelgti atidžiau.
Galbūt žmogus nori pradėti savo veiklą, bet nuolat atidėlioja viešą pristatymą. Galbūt turi ką pasakyti, tačiau susitikime tyli. Galbūt kuria, bet nedrįsta parodyti savo darbo. O gavęs teigiamą įvertinimą netrukus vėl pradeda abejoti savimi.
Skiriasi situacijos, tačiau pasikartoja ta pati vidinė reakcija: noras būti matomam susiduria su noru pasislėpti.
Tuomet verta tyrinėti ne tik tai, ko bijau, bet ir ką pats matomumas manyje suaktyvina.
Ką apie tai gali atskleisti fraktalinė analizė?
Fraktalinė analizė gali tapti būdu tyrinėti pasikartojančius emocinius ir elgesio modelius, susijusius su saviraiška, vertinimu ir sprendimais.
Fraktalinis piešinys pats savaime nenustato, kodėl žmogus bijo būti matomas. Jo analizė vyksta kartu su pokalbiu ir konkrečių gyvenimo situacijų nagrinėjimu. Todėl galima pažvelgti ne tik į pačią baimę, bet ir į tai, kaip žmogus elgiasi jos akivaizdoje.
Kas nutinka, kai reikia parodyti savo darbą? Kada atsiranda noras atsitraukti? Ar pradėjęs būti matomas žmogus iš karto pradeda save vertinti? Ar siekia būti nepriekaištingas, kad išvengtų kritikos?
Tokie klausimai padeda pastebėti ne vien vieną baimę, bet platesnį modelį, kuris gali pasikartoti skirtingose gyvenimo srityse.
Būti matomam nereiškia būti tobulam
Kartais matomumo baimę palaiko ne pats dėmesys, o reikalavimas sau pasirodyti nepriekaištingai. Jei manome, kad galime būti matomi tik tada, kai viską darome idealiai, matomumas tampa nuolatiniu egzaminu.
Tuomet lengviau nieko nepradėti, nei rizikuoti būti įvertintam.
Savęs pažinimas čia gali prasidėti nuo paprasto pastebėjimo: kuriose situacijose aš save sustabdau, nors iš tikrųjų noriu būti išgirstas ar pamatytas?
Fraktalinė analizė gali padėti šį klausimą tyrinėti per piešinį, pokalbį ir realias žmogaus gyvenimo situacijas, ieškant pasikartojančių emocinių elgesio ir sprendimų modelių.