Kaip suprasti savo elgesį? Pažvelkite į pasikartojančias reakcijas

Kartais atrodo, kad savo elgesį suprantame gana gerai. Žinome, kodėl supykome, kodėl atsitraukėme nuo pokalbio, kodėl sutikome padaryti tai, ko iš tikrųjų nenorėjome, arba kodėl tam tikroje situacijoje pasirinkome būtent tokį sprendimą. Tačiau kai po kurio laiko atsiduriame labai panašioje situacijoje ir vėl pasielgiame beveik taip pat, gali kilti klausimas – jeigu aš suprantu savo elgesį, kodėl jis vis kartojasi?

Dažnai tokiais atvejais žiūrime į konkrečią situaciją ir bandome rasti jos paaiškinimą. Galbūt kitas žmogus pasakė kažką netinkamo, gal buvome pavargę, gal aplinkybės buvo nepalankios. Ir tai gali būti tiesa, tačiau jeigu panaši reakcija pasikartoja skirtingose situacijose, su skirtingais žmonėmis, verta atsitraukti nuo vienos konkrečios istorijos ir pažiūrėti, kas joje kartojasi.

Galbūt kartojasi ne situacija, o mūsų pačių reakcija? 

Kodėl kartais sunku suprasti savo elgesį?

Savo elgesį matome iš labai arti, nes patys esame jo viduje. Kai kažkas vyksta, pirmiausia matome tai, kas vyksta aplink mus, ir natūraliai reaguojame į kitų žmonių žodžius, veiksmus ar aplinkybes. Tik vėliau, kai situacija jau pasibaigusi, pradedame ją analizuoti ir ieškome paaiškinimo, kodėl pasielgėme būtent taip.

Pavyzdžiui, žmogus gauna pastabą darbe ir iš karto pajunta norą gintis. Po pokalbio jis gali sau pasakyti, kad vadovas netinkamai suformulavo kritiką, kad buvo pavargęs arba kad tą dieną jau buvo per daug įtampos. Visa tai gali būti svarbu, tačiau jeigu panaši reakcija atsiranda ir tada, kai pastabą išsako artimas žmogus, kolega ar draugas, tuomet atsiranda dar vienas klausimas: kodėl kritika mane taip stipriai paveikia nepriklausomai nuo to, kas ją išsako?

Būtent čia savęs pažinimas tampa ne vien bandymu paaiškinti vieną įvykį, bet galimybe pamatyti tam tikrą savo struktūrą.

Pirmoji reakcija dažnai lieka nepastebėta

Labai dažnai savo elgesį pradedame suprasti nuo to, ką apie situaciją pagalvojome po kelių minučių, kai emocija jau šiek tiek nuslūgo. Tačiau tarp to, kas įvyko, ir mūsų racionalaus paaiškinimo būna pirmoji reakcija, kuri gali būti labai greita ir kurios mes net nespėjame pastebėti.

Kažkas neatsako į žinutę ir pirmiausia atsiranda nerimas. Vadovas pasako pastabą ir pirmiausia norisi gintis. Artimas žmogus paprašo pagalbos ir pirmoji reakcija būna sutikti, nors viduje jaučiame, kad iš tikrųjų nenorime. Po kelių minučių protas jau gali surasti labai logišką paaiškinimą, tačiau pati pirmoji reakcija jau įvyko.

Todėl, jeigu norime geriau suprasti savo elgesį, kartais verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką padarėme, bet ir į tai, kas įvyko mumyse pirmą akimirką.

O jeigu pažvelgtume į kelias skirtingas situacijas?

Viena situacija dar nebūtinai parodo pasikartojantį modelį. Galbūt tą dieną buvome pavargę, gal situacija buvo išskirtinė, gal kito žmogaus elgesys iš tikrųjų buvo nemalonus.

Tačiau kai pradedi lyginti kelias skirtingas situacijas, kartais atsiranda įdomių dalykų.

Pavyzdžiui, žmogus darbe dažnai nutyli savo nuomonę, šeimoje taip pat pirmiausia prisitaiko prie kitų, o draugų rate sutinka su tuo, ką nusprendžia dauguma, nors vėliau pats jaučiasi nepatenkintas. Iš pirmo žvilgsnio tai trys skirtingos situacijos, tačiau jose gali būti panašus pasirinkimas – pirmiausia atsižvelgti į kitus, o tik paskui į save.

Tuomet klausimas gali pasikeisti. Užuot klausę „kodėl kiti neatsižvelgia į mane?“, galime paklausti „kodėl aš pats taip dažnai nepasakau, ko noriu?“.

Tai nėra kaltės ieškojimas. Man svarbu būtent tai atskirti, nes savo elgesio supratimas neturėtų tapti dar vienu būdu save kritikuoti. Greičiau tai yra galimybė pamatyti savo dalį tame, kas kartojasi.

Kas yra elgesio modelis?

Elgesio modelį galime pastebėti tada, kai panašus reagavimo ar pasirinkimo būdas atsiranda skirtingose mūsų gyvenimo situacijose. Kartais žmogus apie jį jau žino, tačiau ne visada pastebi, kiek daug sričių jis apima.

Pavyzdžiui, žmogus gali sakyti, kad yra labai atsakingas ir jam patinka viską padaryti pačiam. Tai iš tiesų gali būti jo stiprybė, tačiau jeigu dėl šio įpročio jis nuolat prisiima kitų žmonių darbus, sunkiai deleguoja, pavargsta ir vėliau jaučiasi neįvertintas, galbūt verta pažiūrėti ne tik į atsakomybę kaip į stiprybę, bet ir į tai, kokią vietą ji užima jo pasirinkimuose.

Tai nereiškia, kad atsakingumas yra problema.

Tiesiog tas pats bruožas skirtingose situacijose gali veikti skirtingai, o mes ne visada pastebime, kada tai, kas mums padeda, pradeda kurti kitą rezultatą.

Čia ir atsiranda baltosios dėmės

Baltosios dėmės man yra įdomios būtent todėl, kad tai nebūtinai yra dalykai, apie kuriuos nieko nežinome. Kartais žmogus puikiai žino, kad yra jautrus, atsakingas, linkęs kontroliuoti ar prisitaikyti, tačiau nepastebi, kaip šie dalykai veikia jo pasirinkimus skirtingose situacijose.

Galime žinoti, kad mums sunku pasakyti „ne“, tačiau nepastebėti, kad prieš sutikdami net neleidžiame sau pagalvoti, ko iš tikrųjų norime. Galime žinoti, kad bijome kritikos, tačiau nepastebėti, kad dėl to vengiame situacijų, kuriose galėtume būti įvertinti. Galime žinoti, kad norime artumo, tačiau kartu elgtis taip, kad kitas žmogus prie mūsų sunkiai prieitų.

Būtent tokie neatitikimai tarp to, ką apie save galvojame, ir to, kaip iš tikrųjų elgiamės skirtingose situacijose, gali tapti vieta, kurią verta tyrinėti.

Kaip pradėti geriau suprasti savo elgesį?

Nebūtina iš karto bandyti suprasti viso savęs. Galima pasirinkti vieną situaciją, kuri kartojasi arba kurioje jūsų reakcija jums pačiam atrodo neaiški, ir pabandyti ją peržiūrėti šiek tiek lėčiau.

Paklauskite savęs, kas konkrečiai įvyko, kaip sureagavote pirmiausia, ką pajutote dar prieš pradėdami racionaliai aiškinti situaciją ir ar panaši reakcija yra pasitaikiusi anksčiau. Taip pat galima savęs paklausti, ko toje situacijoje norėjote, bet nepasakėte, ir ką apie save joje pastebite pirmą kartą.

Man atrodo, kad paskutinis klausimas yra ypač svarbus, nes jis neįpareigoja iš karto rasti teisingo atsakymo. Jis tiesiog leidžia sau pažiūrėti.

Kartais mes per greitai nusprendžiame, kodėl taip elgiamės, ir tuo pačiu nustojame tyrinėti. Susirandame vieną paaiškinimą ir atrodo, kad tema baigta. Tačiau žmogaus elgesys dažnai yra sudėtingesnis, todėl vienas atsakymas ne visada paaiškina visą situaciją.

Suprasti savo elgesį reiškia pamatyti daugiau

Man savęs pažinimas nėra bandymas surasti visus savo trūkumus ir juos ištaisyti. Daug įdomiau pamatyti, kokia yra mano struktūra, kaip aš reaguoju, ką renkuosi, ko vengiu ir kas kartojasi net tada, kai aplinkybės jau pasikeitusios.

Nes kai kažką pirmą kartą aiškiai pastebime, nebūtinai turime iš karto tai pakeisti. Kartais pakanka žinoti, kad tai vyksta.

O tada, kai atsiranda pasirinkimo momentas, jau turime daugiau informacijos apie save.

Galbūt kitą kartą, kai savęs paklausite „kodėl aš taip sureagavau?“, verta ne iš karto ieškoti kaltės ar pasiteisinimo, o tiesiog pažvelgti, ką ši reakcija gali parodyti apie jus.

Galbūt būtent ten prasideda viena iš jūsų baltųjų dėmių.