3 mitai apie pokyčius, kurie trukdo pamatyti save aiškiau

Kalbėdama su klientais dažnai matau, kad didžiausia kliūtis pokyčiui – ne aplinkybės, o įsitikinimai. Jie atrodo logiški, net nekvestionuojami, bet būtent jie slepia „baltąsias dėmes“. Fraktalinis piešimas ir koučingo refleksija padeda šiuos mitus atpažinti ir pamatyti, kas iš tiesų vyksta žmogaus viduje.

Mitas Nr. 1: Pokyčiai turi būti dideli ir matomi iš karto.
Daugelis tiki, kad tik radikalūs sprendimai keičia gyvenimą – mesti darbą, pradėti naujus santykius, persikelti į kitą miestą. Tačiau tokie veiksmai dažniausiai tik perkelia problemą į kitą kontekstą.

Realybė: pokytis prasideda nuo mažų, kasdienių veiksmų – naujo įpročio, sąmoningo sprendimo, aiškesnio požiūrio. Fraktalinis piešimas padeda pamatyti, kur stringa vidinis algoritmas, o koučingo refleksija leidžia įvardinti mažą žingsnį, kurį galima integruoti į kasdienybę.

Mitas Nr. 2: Norint keistis, reikia viską gerai suprasti.
Atrodo logiška – kol nesupranti „kodėl taip vyksta“, tol negali nieko pakeisti. Todėl žmonės metų metus analizuoja save, bet vis tiek jaučiasi įstrigę.

Realybė: pokytį kuria ne analizė, o veiksmas. Supratimas ateina procese. Mano autorinė metodika jungia fraktalinį piešimą, koučingo klausimus ir savirefleksiją – tai padeda ne tik suprasti, bet ir keisti elgesį, įpročius, emocinę būseną realiame gyvenime.

Mitas Nr. 3: Specialistas turi duoti atsakymus ir padaryti pokytį už mane.
Dažnas laukia „stebuklingos formulės“, kuri iš karto pakeistų santykius, savivertę ar karjeros kryptį.

Realybė: niekas neatliks darbo už jus. Mano užduotis – parodyti „baltąsias dėmes“, padėti atpažinti ribojančius modelius ir suteikti įrankius. Tikras pokytis įvyksta tada, kai žmogus pats dirba su savimi – atlieka namų darbus, reflektuoja, kuria naujus veiksmus ir įpročius.

Šie mitai atrodo pažįstami daugeliui – todėl pokyčiai taip dažnai lieka tik svajonių lygyje.

Jei jaučiate, kad pats metas pamatyti, kas jus stabdo, kviečiu į sesiją pagal mano autorinę metodiką. Ji sujungia fraktalinį piešimą, koučingo refleksiją ir savarankišką darbą su užduotimis. Tai padeda ne tik suprasti savo vidinį algoritmą, bet ir sukurti realius, gyvenime veikiančius pokyčius.